Diva

Vestuvių mados studijos “Diva” interjeras Kaune.

Interjero dizainerė  – Kristina Grybaitė

Interjero fotografas – Leonas Garbačauskas                     

 2018 m.                                                                                                                                                                                               Interjero nuotraukas galite rasti puslapio apačioje

Dar 2016 metų vasarą Kaune, senąjame name, kur gyveno Juozas Tumas – Vaižgantas , prie Vytauto bažnyčios vyko dideli pokyčiai. O ir ne bet kokie – ištaigingos vestuvių mados studijos. Dar prieš atsirandant šiam projektui spėjau pagalvoti – “kaip vis gi norėtųsi padirbėti su kitokiu projektu. Norisi viešo! Ir tada į mane kreipėsi “Diva”.

Pirmas vaizdas – nekoks? Ne viskas prarasta!

Kai pirmą kartą, susitikusi su “Diva” vestuvių mados studijos bendrasavininkėmis A. Martinkėne ir D.Šimkevičiene pamačiau pastatą – pamaniau, kad jis yra be galo gražus. O kai užėjau į vidų – supratau, kad jis yra baisus: išmėtytos senos raudonos plytos, išgriautas laikinas tualetas, sienos – kiauros. Bet užsakovės turėjo viziją ir norą. To ir užteko pradėti.

Iškart pajutom, kad būsimo interjero vizija labai sutampa, tik vis papildydavome savais elementais bei pasiūlymais. Sutarėme, kad pirmoje patalpoje bus klientų priimamasis. Bus sofa ir židinio motyvas – išlaikoma romantiška ir pakiliai jauki nuotaika. Antrojoje patalpoje bus matavimosi kabinos, pakabintos suknelės ir taip pat darbuotojų kambarys su tualetu bei dušu ir poilsio zona.

Idėjos idėjos ir dar kartą idėjos

Po pokalbio su užsakovėmis vis mąsčiau, kaip gi įdomiau ir tuo pačiu išsaugant vestuvių pakilią nuotaiką sukurti šios studijos interjerą. Kaip tik tą dieną važiavau  į Vilkaviškį. Paklausus, kur gi lankomos vietos, nuvykome į Paežerių dvarą – didingai atrodantį bei klasika alsuojantį statinį. Vaizdas – nuostabus. Šiltas vasaros vakaras, jauku – pats tinkamiausias metas kūrybai. Ir staiga tiesiog pajutau, kad matau “Diva” vestuvių mados studijos interjerą prieš akis: drožiniai virš durų praaukštinimų, masyvumas, detalės, puošyba ir apvadai. Šis dvaras mane tiesiog įkvėpė! Vizualizacijos išvis ėjosi labai lengvai. Gal dėl to, kad tai susiję su vestuvėmis? Labai mergaitiška, puošnu ir miela. Juolab, kad ir užsakovės turėjo idėjų, kaip pavyzdžiui – pakylą, skirtą nuotakoms matuotis sukneles, padaryti šildomą. Na tikrai nebūčiau sugalvojus, nors tu ką.

Pastelinės spalvos ir šviesa. Tai – vestuvės

Kai pradėjau kurti vizualizacijas – pamąsčiau: balta ir panašios spalvos suteikia prabangos, šventės jausmą. O šio jausmas “Diva” vestuvių mados studijoje yra tiesiog būtinas. Pradžioje rinkomės šokolado spalvos grindis, parketo imitaciją, arba tikrą parketą. Kiek vėliau padarėme dar kelis spalvų variantus pasirinkimui. Kadangi spalvose man suteikė absoliučią laisvę – vis sukurdavau naujų variantų. Tad nuo plytelių bei parketo imitacijų perėjome iki margų plytelių. O galiausiai pasirinkome balto marmuro grindų plyteles su kilimine danga ant pakylos. Studija – šviesi bei erdvi su nuleistais kristalais puoštais šviestuvais bei veidrodine siena. O ją pasirinkau, nes nenorėjau išryškinti darbuotojų kambario zonos – visas interjeras išliko šviesus bei šventiškai pakilus.

Svarbiausi akcentai – detalės!

Kadangi interjeras bus šviesus – galvojau, kaip gi pagyvinti aplinką. Žinoma – svarbiausia, kad matytusi įmonės logotipas, taip pat ir prekės ženklai, su kuriais yra dirbama. Tad ir jiems atsirado vieta.

Taip pat bus mano mėgstama detalė – laikrodis: tamsus, su romėniškais skaitmenimis. Kone didžiausias interjero akcentas – raudonų plytų arkos studijoje. Jos – naujai pirktos senos plytos. Berods – iš senų kareivinių. Aplinką padaro be galo autentišką.

Ar kultūros paveldas – problema?

Kadangi pastatas yra labai senas ir taip pat yra įtrauktas į kultūrinį paveldą – buvo numatytos problemos. Tam, kad būtų galima įdėti naujas duris – reikėjo gauti leidimą, taip pat keliami dideli reikalavimai dėl jų. Kai prieš kiek laiko buvau nuvykusi – pamačiau, kad durys dar buvo užklijuotos. Pagalvojau – “Dar gražiau. Tai kaip gi nuotakos į studiją eis? Negi per lauką lakstys? Bet tada pakalbėjau su A. Martinkėne ir ji mane nuramino – papasakojo, kad leidimą gavo. Tik su ta sąlyga, kad durys turi būti pagamintos to pačio asmens, kuris gamino ir senąsias – vien todėl, kad čia – garsiojo Juozo Tumo – Vaižganto butas ir garbės lenta su jo vardu pakabinta yra būtent čia. Tad tam, kad išsaugoti kultūrinį paveldą – garbės lenta bus perkabinta ant kitos sienos, bet tikrai liks. Tegu visi žino, kokia istorija šioje vietoje buvo.